Šalta

Kalbėk tyliai, kad daugiau neskaudėtų
Ir nepjautų minčių ilgesys, kalbėk.
Tamsios upės dugne ieškau kažko,
Kas taip svetima tolima tavo,
Kas negrįžta, kaip vanduo per gilus, kad
Galėčiau matyti, aukso žuvį jame,
Kaip pasigėrimas, rytą praeinantis,
Tai tik šešėliai virš veido,
Mieguos palaidoti pabėgimai kažkur
Į kažką. Tai ledinis ruduo
Pasikoręs ant laido
Elekra keliauja traškėdama,
Man šalta, duok išgerti,
Man beprotiškai skauda
Ir taip geliančiai šalta.