Lietuvai

Aš visada bučiuosiu gintarinį kopų smėlį,
Savo gimtosios Lietuvos.
Ir parskrendantiems namolio paukščiams,
Mano gležnos rankos mos.

Nors šalta ji ir griausminga,
Apglėbsiu Baltiją plačiai,
Ir medžiai, ir upės akmeningos,
Jie išliks mintyse amžinai.

O Lietuva, tu mano gimtas kraštas,
O Lietuva, ti mano gimtieji namai.
Kaip tirpstantis nuo žvakės vaškas,
Taip ir tu- širdyje amžinai.