Duona

Ar dar pameni, kaip pavasarį rugius sėjom
Pasitikom su aušra varnėnus grįžtančius
Kaip nuspalvino sodžių kylanti saulė, kas rytą
Prakaito ir lietaus lašais ištroškusią meilės žemę gaivinom
Su dainom augti daigelius lig dangaus kvietėm
Kaip šypsojosi naktimis žvaigždės,
Rūpestingai vėjelis lopšį sūpavo
Lyg mažus kūdikius, su nerimu rudens laukiančius
Ką padovanos motina - žemė.
Ir atėjus didžiajai dienai..
ar ant stalo turėsim raguolį.
Ar iškeps motinėlės krosnį meile, vėju ir žvaigždėmis kvepianti,
Mūsų kasdienė maitintoja duona.