Nepaprastoji( 3dalis.)

Mokytoja nieko nelaukdama paklausė:
-Tai jeigu žinai tai kodėl taip darai?
-Aš.. aš. -Kristina nieko negalėjo pasakyti.
Ir tada įžengė direktorė labai pikta ir įniršusi ji išrėkė:
-Kas? Kas drįso į mokyklą atsinešti tą padarą?
-Aš... -tai tyliai lyg maža pelytė pasakė Kristina.
-Tu? Tu man nuo pat pradžių nepatikai eisi su manim.
Ir ją paėmusia už ausies, nusitempė į sava kabinetą ir trenkusia į sieną išrėkė:
-Tu vaikeli gero nelauk turėsi 6 ne7 valandas tupėti mano spintoj!!!
-Bet... bet aš, -bet ji nespėjo  nieko pasakyti, ji jau stovėjo spintoje.
Ji stovėjo toje spintoje nežinodama ką daryti, bet ji pasuko rankenėlę ir jos atsidarė . Ji buvo tokia laiminga. Ji tiesiai nubėgo į klasę .
Mokytoje nustebusi paklausė:
-Kodėl tu ne spintoje? Nejaugi ji tavęs į ją neuždarė?
-Į kokia spintą, -ji apsimetė lyg nieko nežinotų.
-Ai nieko viena tokia ten yra, -pasakė mokytoja Elena.
-Na tai aš jau eisiu matau pamokos jau baigėsi, -ji atsisveikino su mokytoja ir išėjo.
Grįžus namo jos laukė močiutė. Su skaniais pietumis.
-Sveika Kristina. Kaip sekėsi mokykloje?
-Gerai, -atsakė Kristina.
-Na tai eik valgyti pietų.
-Gerai.
Ji sėdo prie stalo ir kibo valgyti pavalgiusi ėjo daryti namų darbų.
Na atėjo naktis močiutė ja apklostė ir palinkėjo labų naktų.
Bet Kristina negalėjo užmigti . (laukite tęsinio)