Neatšaldė ruduo širdyje jausmų

Nebijau gilesnio jausmo,
Kai užauga sparnai.
Norisi mylėt iki skausmo,
Nors ir be atsako, bet karštai.

Norisi lėkt per nukritusius lapus, šiukždančius po kojomis,
Lyg mojuojant sparnais.
Neatšaldė ruduo širdyje jausmų,
Dalinuosi meilės karštais spinduliais.

Nešaltas ir lietus,
Krintantis iš dangaus sunkiais lašais.
Jis atgaivino bučinius saldžius,
Pakvipusius prinokusiais vaisiais gardžiais…

Nusinešiu juos į rūsčią žiemą,
Kartu su įsimylėjusia siela.
Kad šildytų mus abu,
Apsiklojusius balto sniego pūku.