Ir vėl tu, rudenie

Ir vėl tu, rudenie - bičiuli mano -
atsėlini rūkų laukais rugsėjy
toliau rituoja mokslai ir darbai
ir metai, stabtelėti net nespėję

Ir vėl tu, rudenie, many išjudini
septintą - perteklinę - mano stygą,
ir noriu vėl lygiuotis, stot su tais,
kuriems lig šiolei nė iš tolo neprilygau

Ir vėl tu, rudenie, mane nustebini -
ašai toks pats, tik dar vyresnis būsiu
o tu - žinau - išliksi mano rudeniu
ir nesvarbu, kieno aš pusėje.

<Vilnius, 2003 rugsėjis>