Abraomas turėjo du sūnus
Merkurį, Plutą ir laukė jis
kol paskutinė ateis jiems, nes norėjo
išvysti jų mirtį.
Pluto nuostabai tėvas ne sykį
bandęs buvo jį nužudyti,
bet Merkuris neatlaikęs
pašovė save ir tartum vaikas
išnyko žolėj, susigėrė, neliko nė ženklo.
Abraomas nudelbė žvilgsnį
numojo ranka ir pasakė
„Ach, mano sūnūs, kada jūs suprasit,
kad meilė mirties reikalauja. „