aš tau priplėšiu
glėbį narcizų
surūkęs pakelį
pigių cizų
aš tau iškasiu
krūmą akacijų
kuopmet degtinės išsiūs
nuogą Bonifacijų
tik prašau nepyk
atleisk brangioji
juk aš matau
kaiptu ištolo
kirviu manuoju moji
kelią angelui pastojus
kuris kadais
kaip ir aš dabar
tau špygą rodau
ir nujoju