Iš meilės nemirštanti

Kaip didmiesčius
Krebždenančios kregždės krinta
Į delnus suglaustus ir nevystančius,
Kaip padangėn keliaujančios vėlės
Iš kaimų, miestelių ir miestų.
Kaip svoris netekęs pusiausvyros dūžtantis
Iš stiklo, iš juodo granito.
Taip aš iš miegų išsibudinus
Tau sakau kiekvieną nuostabų sekmadienio rytą,
Kad čia dar reikės daug padaryti.