Kartu būna dažnai

Juodam tarpuvarčio šešėly,
nuo gatvės lempos pasislėpęs,
rudens audroj užkasęs savo meilę,
cigaretę rūko katinas.

Dūmas lietaus lašais į dangų lipa.
Laiškelis angelams.
Ar įskaitys? Nebesvarbu jau.
Rasokit, dausos, iš pavydo!
Štai tokia meilė katino,
be šydo.

Pro tankią debesų sargybą,
mėnuo prasmuko.
Ir lapai kritę,
pagaliau nurimo.
Pervargęs žiburys
Mirksėt pradėjo,
Ir rytiniai nemigos vaikai, kilimu šlapiu
Tolyn nubėgo.
Ir net nepastebėjo,
kaip sutrypė tarpurvarty,
nuorūkos likutį.