Kaip išsivadėjusio šampano burbuliukas
plūduriuoja
kitas rytas. Glosto mane guodžiančiai
šukuoja
plaukus braukia, bet pirštai kliūna
neleidžia
praėjusių naktų trupiniai ir lipnios istorijos
nusiraminimo
duoti, išrišti, atgailėt sau ramiai, su kulminacija
ramybės
trūksta saulės. Nors šviečia, bet reikia daugiau
sugerti
sutraukti, išsiurbti. Dūmą meilę šampaną
kančią
išsivadėjusio didvyrio naktų. Gulinčio, šukuojamo pirštais
raminamo.
Išrišimą duos šviežios mimozos. Maišomos bus trečią valandą
diena iš dienos.


ponia Kutiur



