Lyg šešėlis juodas ant veido,
Ji užslinksta vis tyli kaip kaukė,
Sveiką protą ir kūną apleidus,
Ji ateina vis tyli. Vis laukia..
Kai spalvos akių nebeliečia,
Kai gyvybė neberusena,
Ji paima tave už rankos,
Ir tyliai į nebutį veda..