Nepaprastojo...

Kartą labai seniai, o gal ir neseniai. Gimė mergaitė, ji augo ir keitėsi būdavo linksma ir liūdna. Jos vardas buvo Kristina. Ji buvo tiesiog įprasta. Na ir kai jei suėjo 13 metų jos gyvenimas pradėjo keistis. Jos tėvai ėmė baisiai pyktis rietis dėl visko kas tik būdavo ne taip. Tėvas pradėjo sunkiai geri, o mama vos neišprotėjo.
Mokykloje jei sekėsi neblogai. Ji turėjo geriausia draugę kurios vardas buvo Akvilė. Jos visur eidavo kartu sėdėdavo karu. Jos klasėje buvo populiari panelė jos vardas buvo Alma. Jos geriausia draugė buvo Kotryna. Klasėje buvo dar viena panelė kurios vardas Lina kuri gėrė ir rūkė.
Ir vieną penktadienį kai nebuvo Akvilės ir Almos jos sirgo. Jei Kotryna pasiūlė parūkyti ji ilgai mastė, bet sutiko. Jos per antra pertrauko kuri truko 20 minučių nuėjo parūkyt į miškelį. ten buvo Kotryna, ji, Lina ir Neringa. Na jos rūkė ir Kristinai visai patiko, bet pro šalį ėjo auklėtoja ir viską pamatė. Ji apskambino jų tėvams.
Grįžus namo tėvas vėl buvo girtas. Mama buvo darbe. Jai pasaulis ėmė slysi po kojomis ją pamatė auklėtoja rūkančia jos tėvai pykstasi ir dar jos tėvas amžinai girtas. Ji nutarė pasitraukti iš šio gyvenimo. Kadangi ji gyveno 11 aukšte ji nutarė šokti pro balkoną. Ji šoko. Bet ji net nepagalvojo, kad jos gyvenimas tik prasideda. (laukite tęsinio.)