Padrikusios mintys jūros fone

Nemačiau šį vakarą
Jūros saulėtos,
Girdėjau tik švelnų ošimą
Dūkstančių bangų.
Stovėjau po pušimis pakerėtas
Spinduliuojančių aistra akių.
Žvelgė gal į mane?
O gal pro šalį,
Rausvais spinduliais
Nušviestų kopų gelsvų..?
Klausiausi gamtos kalbų,
Įbestas smėlin jausmo širdies,
Ranką šiltą padėjusi ant peties.
Malonumas žaidė per kūną
Šiurpuliais šokolado saldumu...
Užmerkiu, atmerkiu žvilgsnį į jūrą.
Švelnus vėjas pasiklydęs plaukuose,
Išduoda mintis skruostuose rausvuose.
Lūpos, liežuvis...
Ragauja bučinių skanumą.
Siela padrikusi tarp geismų,
Laksto tarp smilgų ilgų,
Nardo tarp šėlstančių smilčių,
Jūros bangų...
Troškimas nuglosto
Aksominę, lašeliais nusagstytą odą,
Malšinu, stabdau užsidegusi norą...
Jūra, saulės ir vėjo glėbyje,
Pasiglemžė į neapsakomą šėlsmą,
Mėnuo, atneški greičiau vakaro vėsą!
Bėgu, bėgu nuo minčių kuo toliau,
Bet akyse vieną Tave tematau!