ir pagrindinis

Ir pagrindinis laikas aiškiai senka.
Jau jo naktis išblyško, kai
dienoj imt viršų ėmė tai, kas menka.
Laiškanešiai girti. Šalikelėj laiškai

lyg lapai rudenio alėjoj.
Lyg viską padarei, ko negalėjai,
bet, pasirodo, buvo to mažai.
Tie lapai lyg maži laužai.
Tik dega jų liepsnoj ne tekstai,
o sąskaitos, jų pretekstai ir teks tai
turėt vienam, nes negrįžai.

Tu negrįžai ir būt vienam perkeista.
Klausau daug muzikos. Knyga. Taurės
kojelė nuo glamonių kaista,
o dugnas tartum ratas voverės,
o gal ne ratas, nuolat sukas.

Baisu kas
įvykt norėtų, nors derėtų ne.
Minčių apie tave planetų ūkas
alsuoja begalybės krūtine.

O pagrindinis laikas aiškiai senka,
jo visos brastos tuoj neteks prasmės,
taps horizontu, atsirems į ranką.
Ranka to neįsidėmės.