Garuose arbatos smilksta šiluma -
Vandens dugne matau save.
Tyvuliuojančio ežero liūdna šypsena.
Neramiom gaidom esybę marinu. - -
Gera man sėdėti pavėsyje klevų,
Būti šnarenimu lapų traškių,
Nes šiandien viduje nykstu
Su lyg gęstančios saulės spinduliu.