Dieve, šiandien aš statau!

Unjanas pakrapštė nešvaria kapeiką: „kur tavo reprezentacinė išvaizda, kp?” Taip, taip. Subrendo pasiruošimas aplankyti parduotuvę. Šaldytuvas su dviem citrinom ir puse butelio kefyro galėjo pasirodyti kukliai elegantiškas, bet toli gražu ne tėtušis – maitintojas.. Taigi Unjano skrandis paskelbė aliarmą, kad žlunga “dosnaus šaldytuvo” įvaizdis. O kadangi alkis mintyse jau spėjo iškepti 10 karštų sumuštinių, kalną blynų ir išvirti karštos kavos, finansinių resursų tyrimas vyko greitai ir skambiai. Nagi nagi, dar šis tas yra…
Koks puikus rytas! Šviečia saulė, kvėpuoja medžiai, virpa gaivus ir skanus oras. Matyt, Dievas šiandien klausosi smagios muzikos.
Koks tuščias šaldytuvas! Nei citrinų su kefyru, nei kefyro su citrinom. Ir jame tikrai per daug erdvės – čia kas, kosmosas? Dievas tikriausiai sumanė paskirti dieną apsivalymui.
Unjanas susižėrė monetas į kišenę, lengvai užsimetė ant galvos kepurę, įsmuko į apsnūdusį švarką ir įšoko į batus – “Dieve, aš tik alkanas žmogus”.
Trakštelėjo spynoje raktas ir nekantrūs žingsniai linksmai linksmai nudundėjo laiptais žemyn. Girgžtelėjo lauko durys ir Unjanas atsidūrė kieme. Oras buvo tikrai nuostabus, kažkoks desertinis. O dar geriau tai, kad alkanas žmogėnas tuoj tuoj įsigys puikaus turinio savo šaldytuvui. Žinoma, jei tik liks to turinio šiam tikslui, nes alkis su finansiniais resursais nuteikė neprognozuojamai šaldytuvo įvaizdžio ateičiai.
Ir viens, ir du, ir viens, ir du, ir viens, ir du…Pam param param pampam.. Unjanas smagiai artėjo prie netoliese esančios parduotuvėlės. Ne pati didžiausia pastaroji, bet labai pakakama mintyse jau verdančio dešreles Unjano poreikiams. Na štai, apetitą žadinantys vaizdai pro langus, štai durys… Op ir atidarom. Ne, ta prasme atidarom. A-ti-da-rom. Unjano akys susminga į prilipdytą ant durų lapelį: “Inventorizacija. Parduotuvė bus atidaryta nuo 15 val”. O angelai su angeliukais! Kas per juoko seansai?? Šaldytuve jau kosmosas, o čia kažkokia Juodoji Skylė!
Unjanas išpūtęs akis klebeno durų rankeną – “chebra, gal baigiam bajerius?”. Tačiau buvo akivaizdu, kad “chebra” “bajerių” baigti nesiruošė. Dievas kuo rimčiausiai suplanavo dieną apsivalymui.. Tačiau netrukus Unjano žvilgsnis sustingsta kairėje, papilkęs veidas atgyja, šmėsteli gudri šypsena. Ranka įsmunka į kišenę, sugraibo skambias „kp” ir alkanasis atsiduria greta už poros metrų stovinčio kiosko su gardėsiais. Geras! Jau atidarytas!
- Man tris bandeles su cinamonu ir du karštus sumuštinius. Taip, su sūriu, kumpiu ir pomidorais, - linksi nušvitęs veidas. Dieve, aš statau! Bandelę! Liuks bandelę su liuks cinamonu!