Atsiverti rudenio raštus,
O pėdos šąla dėl kitų žodžių,
Tu verki, nes nori pagimdyti
Nors vieną eilėraštį rudenį.
Šlapi troleibusai aptaško stoteles,
Grafikai iškramto laukimo minutes.
Tu jauti, kad kažko susilpnėjai
Tik ne žodžiais, mintimis
Ir apsileidimais.
Tavo akys vis verčias į Šiaurę,
Žemėlapiai rankose liepsnoja.
Tau rutina akmenį po kaklu
Paskandino- rūke pilkas kvadratas.
Galvoje minčių išbadytos skylės,
Šiandien per sunkus upių svoris.
Išsitiesi kryžiumi slidžioj kasdienybėj,
Pėdas kutena vėlės.
Jauti, kad tašką dedi,
Viena akimi užsimerkus.