Leipstu nuo karščio
Vasaros naktį,
Klaidžioju kaip šikšnosparnis
Po puikių moterų alėją.
Akys užkliuvo už tavęs
Ir vėpsau išsižiojęs,
Ir dėstau žodžius, norėdamas
Ženklu įsirėžti mediniame suole,
Kaip raižo įsimylėjėliai savo inicialus.
Gal liksiu ir aš kokiu tai ženklu tavyje,
O gal akmenuku atsitrenksiu į tavo langą
Ir tu numesi man keletą frazių,
Kaip numeta šuniui kaulą.
Tada aš jį užkasiu
Ir užsiauginsiu iš jo draugystės medį,
Kuris sieks tavo langą,
Ir užkels ten mano akis,
Kad galėtum jose pamatyti
Žvaigždėtą dangų.