2009-10-07 09:37
ieroglifas?
2009-10-06 22:27
Jomajo, Irnule, po kokius Tibetus čia klajojai? :)
2009-10-06 22:01
"laisvė, netrokštanti sau nieko" - puiki gili atrama visam kūriniui. mintis verta pameditavimo ties ja.
tik ties "įgeidžiu" stabtelėjau, užduoda neigiamą atspalvį šiam teigiamam pamintijimui.
2009-10-06 20:03
kilnumas,.. ir tas žvilgsnis,.. ir nereiktų ieškot dar kažko daugiau,..
2009-10-06 19:53
Pakvipo rytietiškais smilkalais ir išmintinga tyla...
2009-10-06 15:41
Neblogai. Jėgos yra. Galbūt man kalbėjimas šis jau pabodo, gal dar kas, bet iki penketo gerokai trūksta. Pabaigoj man skaitėsi truputį kitaip,
lyg laisvė, nieko sau
netrokštanti,
- tai grynas subjektyvumas. Tekstas patiko, bet neužsiliks, ech. stiprus 3
2009-10-06 15:11
s-h-u = šu?
2009-10-06 15:10
Labai grakčios eilės. Gražu.
2009-10-06 14:42
ieroglifas - hieroglifas (hieroglyphika) - pasitaisyk, raidę pametei.
-------------------------------------------
Lyg vėjo šuoras, lygu Čiao San - žaviuosi lengvumu, aiman!
p.s. tu supranti ką sakau ;)
2009-10-06 14:36
kaip gera
2009-10-06 14:23
Juntamas stiprus rytietiškas dvelksmas, man patinka. :) 5
2009-10-06 14:23
Gražu, labai gražu, ir turi savyje ramybės, ir dar labai norėjosi kažkokio smilktelėjimo gale eilėraščio. Nors gal čia tik man taip... Labai paviršutiniškai nutuokiu apie Rytų išmintį, ir galbūt nesugebu daug pasiimti iš tokio patylėjimo :)