Balta naktis juodu apsiaustu
Virš jūros žaliai mėlynos
Pasidabino šydu žvaigždėtu,
Nušvietė keterą putotą bangos.
Užbūrė žvilgsnį sustingusį,
Nutolusi į svajas...
Už horizontų meilės paklydusi,
Prigludusi prie širdies karštos.
Po naktimi, kvepiančia jūra aistrų,
Pasiklydęs tarp nežinios ir jausmų,
Ieškau nežinomybės saldžios...
Kas man ją žvaigždėtą naktį atstos?