EKO-FOLK

Ant žalvarinio medžio šakų
Supos Eglė naktį melsdama.
Lig Perkūno ir jo debesų
Driekės nakties žvaigždėta delčia.

Pasiimkit žvaigždės mane,
Būsiu žalčio pačia.
Atidavus širdį dievybėms,
Nematysiu girių kančios.

Man sunku rankas ištiesti
Ir negirdėt, ką Drebulėlė sako.
Man per sunku į tuos žiūrėti,
Kur Ąžuolėlį rankom drasko.

Ir sudreba kaskart širdis,
Kai Uosį paliečia kirviu,
Naktim dažnai, dažnai verkiu -
Nemyli žmonės medžiais virtusių vaikų.

Ant žalvarinio medžio šakų
Supos Eglė rytą melsdama.
Lig aušrinės ir jos kasų
Spindėjo Eglelės ašarų malda.