Kiti kraštai

Kylantis miestas
Dangų pasiekia.
Raižo jo mėlį.
Debesis veria
ant savo bokštų,
kaip žemuogėlę
ant smilgos koto.
Dievų pakojis,
pragaro rojus,
nebesurinksi,
kaip senis Nojus,
Į savo laivą
visų po porą.
Voroj po vieną,
vienišą paukštį,
nebeatskirsi,
aro nuo varnos.
Tūkstančių tūkstančiai,
šimtas prie šimto.
Dulka po kojomis
kelias toks pilkas.
Kelias už miesto,
į žalią sodą,
kuriam dienos miega
ir naktys žaidžia.
Metai po metų
niekas nemato.
Miestas apsupo prarijo
sodo sapnus.
Tik minioje,
amžina tuštuma.