Nuotaika šlykšti

Ir kodėl jaučiuosi taip blogai
Pačiame jėgų žydėjime,
Kodėl akys žiūri liūdnai,
Stoviu sušalęs rudens vėjyje?

Dienos niūrios, apsirengusios dargana,
Šalta kūnui ir sielai, tamsoje nežinia.
Juodi debesys sujaukė mintis,
Žaibai su griausmų suskaldė viltis.

Pūvanti aplinka protą užtemdė,
Norisi, lyg prigėrus, iš blogulio. vemti.
Pykina, šleikštulys širdį drasko,
Paskendęs į mėšlą lygi kaklo.

Nekenčiu verkiančio dangaus
Ir juodos besaulės dienos.
Nekenčiu surūgusių veidų...
Kur šypsena? Bent spindulėlis šviesos!