Antra pusė

Tyras kaip vanduo  ir žalias kaip pavasaris jūs pirmą kartą ižengiame į visiškai nepažįstamą ir iki šiol neregėtą moterų pasaulį. Priklausomai nuo jūsų brendimo spartumo ir galimai iškrypusios augimo aplinkos jūsų amžius svyruoja nuo 14 iki 25 metų.

Pradžia. Atsimerki ir pamatai moteris, daug moterų. Renkatės mokyklos merginas, merginas iš gatvės, meginas iš diskotekos, jokių kriterijų, jokios atrankos, visos gražios, visos įdomios. Naudodamasis visas komunikacijos priemones, netgi laiškus (o, taip - ranka rašytus), įtraukiate į savo gyvenimą priešingos lyties atstoves. Bandote sutverti dvieju dalių dėlionę. Tušybių tuštybė tęsiasi, kol pagaliau Angelas nužengia iš dangaus ir priglaudžia po savo sparnu. Krykštauji, kaip mažas berniukas gavęs naują dviratuką. Pamiršai, ką reiškia žemę – skraidai padebesiais. Tau nereikai nei maisto, nei vandens – esi gyvas jos šypsena. Visą likusį gyvenimą galėtum nieko nedaryti, tik laikyti jos ranką. Visgi trumpai trukęs orgazmas, perauga į godumą ir perdėtą egoizmą. Euforija virsta į agoniją, o tavo Angelas ištremia mirtingąjį į pragaro kančias. Gimsta Liuciferis.

Vidurys. Iš briaujojo ančiuko pavirtęs į gulbę, bei apsiginklavęs kietomis frazėmis ir naujausia literatūra, po metų pertraukos dar kartą įžengi į uždraustąją zoną. Sekasi puikai – jos pameta galvą, tiesiog alpasta dėl tavęs. Pasidarai glotnus kaip aksomas, bet vyriškas kaip velvetas. Esi bebaimis. Nušlifuoji savo unikalų metodą, kuris visą laiką suveikia kuomet reikia sekso. Kiekvieną rytą atsikėlęs šalia naujo grobio, gabalėlis po galbalėlio užpidai kažkur giliai pasislėpusią ir užmirštą žaizdą, ant kurios parašyta:  „Čia buvo Angelas“. Nors esi  jau pakankamai „vyriškas“ ir skyrybas priimi, kaip menkniekį, kartais tenka, apsikabinus geriausią draugą, verkti ir rėkti: „Kodėl viskas yuri būti taip sunku“.

Pabaiga. Prieinamunas tave įvelia į monotoniją. Ir, kaip ir kiekvienas užkoncervuotas protas - pradedi mąstyti: „kur visa tai veda? “, „kodėl? “, „kiek tai dar truks? “. Išmeti iš galvos naivią svajonę, susirasi moterį ir paversti ją  Angelu, bei priversti, kartu su tavimi atsiplėšti nuo žemės. Racionalizuoji požiūrį į antrą pusę. Kapitalistiškai tiksliai apskaičiuoji naujosios savo meginos galimybės ir suderini jas su savo poreikais. Amžius verčia tave pradėti sėslų gyvenimą. Seksas tampa reprodukcija, o ne malonumu. Pasidarai šeimos žmogumi.

Bet kiekvieną kartą, kuomet apkabini savo išrinktąją mintyse šmėšteli pragaištinga mintis: „jei dabar ją mesiu, dar spėsiu susirasti savo Angelą“

Žmogus, ypač vyras, yra pasmerktasis andropoginas, priverstas visą gyvenimą ieškoti antrosios pusės. Ir nesvarbu as tau 15 ar 65, esi vedęs, ar plevėsa senbernis – tik dėl kiekvienos naujos moters tavo gyenime teka kraujas ir plaka širdis.