Pradžioj tiktai lopšy sūpuotis,
Tylias dainas vaikystės mintyse niūniuoti.
Po to surasti kelią, ir vėl pamesti.
Vėl pasiklysti ir suprasti --
Kas esame, kodėl, iš kur tokie nuostabūs
Tapome ar vis dar tapsime.
Vėliau aistra, geismu liepsnoti,
Ir širdį alkaną pasotint.
Po to dienas iki žvaigždė
Nauja danguj sužibs skaičiuoti,
Ir savo vaikui tas pačias dainas dainuoti.
Vėl prasižioti, paslaptimis ir pažadais
Raudonom lūpomis kalbėti.
Ir vėl apšmeižti, pameluoti,
Arba jausmingus mylinčius žodžius cituoti.
Fotografuoti. Gyvenimą įamžinti spalvotai.
Vėliau tik juoktis, prisiminti ir svajoti,
Apie jaunystę, grožį, protą.
O dar vėliau -- tiesiog ilsėtis.
Ir nieko negalvoti,
Tiktai eiles rašyti
Ir megzti megztinius raštuotus.