O šėlsmas rimsta

Mes klausome kaip fanatikai pasakų,
apie miego kupinas keliones, amžių šėliones.

Niekas nemėgsta rimuoti gyvenimo,
lauke šala ir toliau gamta rausvai pasigeria.

Pradėsiu nepabaiksiu knygos tau rašyti,
atmesi skambutį lig tyro vandens lašą žemėn.

Rudenio striptizas nemėgsta aistros,
mėgautis tik sadistišku žvilgsniu neverta.

Paukščiais laiškais savo prisiminciu užsieniečius,
gaila negaliu palėdos nusiūsti arba šikšnosparnio palesinti.

Lauke laidai pjausto švilpiantį orą,
o aš sumuštinius pagardinsiu pomidorais.

Rugsėjo oras toks geras, kad ašaros byra,
visi tai žino, bet laistosi paslapčiomis.

Kažkas panašaus kaip šurmulys mieste,
štai kaip buna kai viskas tampa nauja, neišdildoma.