Lyg antikinio mito Odisėjas,
Kentėjęs, klaidžiojęs pasaulyje ilgai,
(Likimą jo nulėmę taip dievai)
Esu išbandomas ir aš....
Paklaidžiojęs nežinomybės labirintuos
(O klaidūs klaidūs jo takai!)
Patyriau pažinimo gilųjį troškimą,
Kurio taip sieloj trūksta man nūnai...
Aš valios vadovauti ir laimėti
Nepritrūkau klajonių, nuotykių take...
Lyg neregys aptikęs sraunią upę
Išgėriau jūrų audras aš visas ...
Ne, neišvengta meilės ir nusivylimo,
Beprasmių ašarų pralieta nemažai,
Tačiau, nors ir labai labai trumpam,
Aš atradimų jūron įbridau...
Nebebijau kiklopų pražūtingų,
Nei jūrų dievo Poseidono sukeltų bangų...
Nurimus jūrai, laivas juk sugrįš į krantą,
O išmintis, ta džiaugsmo odė, liesis iš širdies gelmių.
Galingas aš jaučiuos po šitiekos klajonių bei kovų,
Tačiau vis tiek prašau dievų-
Kad kelias mano būtų ilgas,
Tačiau prasmingas, nors ir pilnas paslapčių...