Į saldžią ištaką panyra žemės vėjai,
O iš delnų kraujuoja rudeniu.
Pavėlinu...
Bet į mintis jau sėlina vėsa
Ir žingsnis pasibeldžia į tuščius šešėlius,
Neatidarys...
Keistu žvilgsniu, paskendusiu rūke, aš miestą
Kaip kad kokį žvėrį nužvelgiu .
Suartina spindėjimas akių, bet jau nebe manųjų.
Nusisuku...
Lyg svetima dirva kamputy smiltimis save išskaidau.
Įaugu kaip koks augalas, bet be šaknų.
Suaugu...
Šaltais, geltonais lapais aš savo sielą uždengiu.