Aš vis dar pamenu
Ji žiūrėdavo pro langą
Ir man atrodydavo,
kad tuoj pat pravirks
Ir palengva nuskęs
savo pačios gyvenime
Tokie vakarai
tarsi visas pasaulis sustingtų
... taip žiūrėdavau į Ją,
į savo mūzą
Net nežinau ar ką gražesnio esu mačiusi
Bijodavau net mirktelt,
kad nesugriaut trapumo
...............
Gerai prisimenu tą vakarą
Žinojau Jos jau nebebus
Stovėjau ir žiūrėjau pro tą patį langą
... ir pravirkau.