Aš - raina katė
nenusakomo būdo,
kai glosto mane,
Aš iš laimės murkiu.
Sėdžiu kaip sfinksas,
guliu prieš saulutę,
išdidi paslaptis esu,
kuriame iš gyvenimų
devynių dabar gyvenu.
Aš - protinga katė,
nors kilmės ir maišytos,
šeimininkė namuos -
tu man tarnauji - Žmogau!
Nors to nepripažįsti...
Aš - laisva katė:
neateisiu, jei to nenoriu,
bet labai meili būti galiu,
kai noriu pažaist,
o šiaip jau aš medžioju.
Aš - graži katė,
reikli ir tvarkinga,
net dienotvarkę savo turiu.
Liūdžiu, kai be šeimininko
namuos viena lieku,
tai dar ir jausminga, miau,
aš esu.