Pasaka „Kaip gintarėlis sveikatos ieškojo“ 9 dalis. Liūdnasis kiras

Juk tai kiras jūron sminga!
Išsižiojęs, toks baisus!
Gintarėlis net sustingo –
Paukštis jį tuojau pačiups!

Ant bangos nutūpęs supas,
Apsiniaukęs, kaip naktis.
- A-a-a... Mažytis gintariukas...
Gal nors šitas išklausys...

Kaip man liūdna, kad žinotum,
Juk aš draugo netekau.
Mat, įprato jis vartoti
Svaigalus. Pražuvo jau...

Nuorūkas atradęs traukė,
Gėrė vyną per naktis.
Nors ir maldavau, kad liautųs,
Bet manęs neklausė jis...

O po to – susirgo sunkiai.
Gydėme ilgai, ilgai.
Daktarai pasakė: „Kur gi,
Kur gi tu anksčiau buvai?!

Jau padėti nebegalim
Tau sveikatos atstatyt“.
Ir palaidojom vargšelį
Smėlio kopų pakrašty...

Imk smiltelę nuo jo kapo
Visą laiką prisimink,
Ką gi sveikata tau sako:
Niekada nesisvaigink!

Dar padūsavo tas paukštis,
Patylėjo jie abu.
Tą, aštuntą, smiltį gauti
Nebebuvo taip smagu...