Samanas - delnan,
Kai angelai pamiršta
Melstis dangui
Ir išbyra jų sparnais
--
lietus.
Ištekėjus
Už pienės pūko
Ir eidama
Vėlių takais.
Nebėr pakampėm ūko,
Neišvagos delnų ir neišars.
Jau nieks.
Ir skaudulio nuplaut,
Ir pasiguost
Dievams
Jau neišeis.
Išeis ji
Ir pabus berėkdama
Iš juoko, visai skylėto,
Ir nenurims, nebekalbės...


Laumių užmazgyta







