Pasaka „Kaip gintarėlis sveikatos ieškojo“ 8 dalis. Atsargusis moliuskas

Susimąstęs ir nustebęs
Jis keliauja pamažu.
Negalvodavo, kad slepia
Jūra šitiek paslapčių!

Tolumoj kažkas sublizgo...
„Gal jau rūmus priėjau?
Nelabai į pilį, visgi,
Panašu... Einu arčiau. “

Tik staiga kažkas praūžė.
Garsas – nors užkimšk ausis!
- Laivas! Saugokis, drauguži,
Nes dar sraigtas užkliudys!

Kaip čia jis nepažiūrėjo?
Būtų žuvęs po sraigtu...
- Ačiū, kad mane įspėjai.
O su kuo aš čia kalbu?

- Aš – moliuskas ir nešioju
Savo namą su savim,
Nes aplinkui tiek pavojų –
Negaliu jo nusiimt.

Sveikas aš esu, nes saugaus,
Visada apsidairau:
Gal jau artinasi krabas,
O gal paukštis – dar blogiau!

Atsimink, kad atsargumo
Niekada per daug nebus...
Aš juk išprašiau Neptūno,
Jūroj sutvarkyt kelius.

Peršliaužt gatvę saugiai galim –
Šviesoforas pasakys,
Kai parodys šviesą žalią.
Su raudona – sustabdys!

Telefoną čiupki drąsiai,
Jei nelaimė atsitiks.
Susirgai – neišsigąski,
O susuki: nulis trys.

Nulis du suspaudyt reikia,
Jei kas nors užpuls, grasins.
Ir nebus vagišiui laiko
Įsibrauti pro duris.

O visų geriausia skambint
Vienas, vienas ir dar du,
Nes tai – telefonas bendras –
Tinka prie visų bėdų!

Duosiu tau smiltelę aukso,
Ji tau lyg kriauklelė bus.
Sveikas būsi ir keliausi
Visada visur saugus.

Siaubas, gintarėli, slėpkis!
Į namelį aš sprunku,
Nes išgliaudys tartum sėklą
Paukštis šis – baisiu snapu!