Pakalbėkim apie draugus.
Kurie palieka,
Kaip vanagai jie iškabins akis
Kad nematytum jų veidų
Negalėtum tu sušukt kuris.
Nebeleistu tau širdis.
Pakalbėkim apie žmones.
Jie taip pat draugai. Menkystos jų veidai.
Bet aš nematau. Aš tik jaučiu. Kad jie lauks.
Lauks kol tu paskesi, žiedadulkėm tave pasmauks.
Kam gi tu busi reikalingas, drauge mano?
Įsijunki šviesą jei tu nematai.
Pabelsk į duris jei tu negirdi.
O gal bijai?
Ačiū už draugystę. Mielas mano drauge.
Dabar zinosiu kaip tai padarei
Tobula tavo apgavystė.
Bet ačiū ir už tai.
Ir net aš nesakysiu kokios tavo rankos šaltos.
Nebekartosiu aš daugiau