Nemoku dėliot žodžių
Ir skainiot žvaigždžių....
Nemoku rašyt Maironio eilėraščių,
Tik savo kuklią rašyseną branginu....
Negeriu kasdien iš auksinio puodelio pagyrų
Ir suskilinėjusiuos plaukuose nežėri kristalai...
Prabangūs aukštakulniai nepuošia kojų,
Tik suplyšę šlepetės sugražina realybę...
Neturiu išminties kaip Plutonas,
Nors dangaus akimis skaičiuoju planetas...
Neturiu aukso medalių,
Nors viduje pulsuoja
Drebanti širdis...
Neturiu knygos
Ir reklamos žurnale
Manęs niekas negirdi
Ir rėmėjai neapkloja prieš miegą pinigais,
Nes aš tik vienišas žodis,
Spurdantis noru
Degti tavo akyse.
Aš tik menkas žodis
Iš širdies gelmių
Pasiklydęs šio pasaulio pakrašty...