ar sapnuoju?

Ar sapnuoju?

Kai gera.
Kai niekas nebegelia.

Ir žinau,
kad dar vakar

snigo.

Mano atviros akys
šypsosi šiandien
žiogams.

Jie svirpia.

Ir kai
nustojau

juos ignoruoti –

išgirdau

KAIP TOBULAI

išėjęs pavasaris

ateina

į delnus

tikrumu.

Net kai
visu kūnu

nemoku
nežinau
kaip
išreikšti

kad
nepradėčiau

šokinėt
per sniegus –

minkštu, pūkuotu šaliku

prisidengiu šypseną-

rankomis glostau
stiklo gaubtą,
slepiantį
iliuzinį mažą namuką
ant kurio
puriais trupiniais
krenta
balti dangaus dribsniai –

vos man papurčius ranka..

Kas pasakys –
ar tikrai tai tik iliuzija?

Jei ir tu
girdi
žiogus –

mes išlauksim

iki kito pavasario.

Kuris ateis

atsinešdamas

jūros ošimą

ir mano dideles atviras akis.

Mes išlauksim,
net jei reiktų

užsimerkti
iš skausmo
per žiemą.