Baltas vynas

Tik baltas vynas ir vienatvė,
Tik jausmų sumaištis klaiki.
Vakaro sutemose skęsta gatvė,
Namų languos - šviesa jauki.

Pajury vėjas nulaužė medelį,
O jūra mano sielos skunda girdi.
Aš kaip ta palūžusi Eglelė
Ieškau kelio į Žilvino širdį...

Kaip žuvėdra suklykiu jūrai,
Iškankinta širdimi savų jausmų.
Vėjau pūski greičiau baltą burę,
ją iškėliau ir kažkur išplaukiu.

Prieš mane horizonto spąstai,
Viskas išnyks tuoj melsvoj erdvėje.
Noriu, kad nerimas mano paskęstų,
Kaip ledas balto vyno taurėje.
/O. D. /