Ne ta naktis

Ar bandei kada audros paklausti –
Už ką ranka jos žemę skaudžiai plaka?
Kodėl ji pumpurus gležnus palaužia
Ir galvas jų į žeminantį purvą merkia?

Kodėl ramumoje lengviau kvėpuoji,
Kada tyla žvaigždes blakstienom kelia?
O Tu visatos toliuose klajoji
Ir trokšti rast dar nenutiestą kelią.

Ne ta naktis, ne tas pasaulio pradas,
Kuriam gimei, kuriam paskęst norėtum.
Ne Tau žaibais užtvindytas paradas,
Ne tau paklaikęs bildesys į langą...

Bet ar bandei kada lemties paklausti:
Kodėl kaskart kai siela trokšta laimės
Ji siautulį dangum į širdį siunčia
Ir atveria ryškiausią baimės šaržą?

Tu taip dažnai paklysti netikrumo toliuos...
Per daug klaustukų, per mažai tiesos.
Bet pripažink – pažvelgt į realybę vis nenori,
Lengviau žvaigždynų klausti, ne savęs.