Voverytė

Klajoja po mišką smalsuolė viena.
Švelnus jos kailiukas, nosytė ruda,
Akytės išplėstos, riesta uodega.
Jauna voverytė, visai dar maža.

Viena, bet jai linksma – skrajoja smagiai.
Geriausi voverytės draugai – riešutai.
Svajoja nors kartą nulėkt prie lazdyno
Ir ten paskanauti, nugvelbt vieną kitą.

Drąsi voverytė keliauja viena,
Šokuoja lazdynan – oi, pyks kaip mama!
Nuskynė ji vieną ir kąsti mėgina,
Bet juk voverytės dantukai maži dar!

Nuliūdo staiga, nes dantuką nulaužė
Ir gailisi ji, kad mamytės neklausė.
Tik žiū – voverytė kita po medžiu –
Dantukas nulaužtas, žiūrėti graudu.

Ir eina jau dvi voverytės miškan,
Namuos jų jau laukia supykus mama.
Dar ašaros byra, bet dviese smagiau.
„Prašau, dantukai, užaukit greičiau! “