Aitrūs dūmai nuvilnija
Po sovietiniais klevais
Mano rankos tyliai byra
Dulkes žarsto stagarais.
Pelenai taku nubėga
Į senas kapų šviesas
Dega kūnas, lyg per pieną
Matom męs senas vėles
Automatas klevo rankoj
Dega šovinys delne
Stagaru vėl nuvilnija
Baimė perplešia mane.
Aš sovietmečio šešėly
Lyg degtinės sūkury
Išbarstysiu dangaus mėlį
Ir vartysiuos patvory
Jis pasiema jūsų sielas
Iš senų maldos namų
Jau išgriautos visos sienos
Nebeliko akmenų.