Aš taip norėčiau...

Šalti, lediniai laiptai veda ten,
Kur paskutinį kart mačiau tave.
O ten, vitražai gaubiasi niūria tamsa,
Ir vardas tavo tiktai aidi užgniaužtas manyje.

Ir štai. Užgęso paskutinis spndulėlis,
Kuris žadėjo išvyst bent kartą dar tave.
Ir paskutinė kibirkštis suspindo,
Vis dar silpnai rusenančiam lauže.

Aš taip norėčiau vėl sugrįžt į tas dienas,
Kai mes dar buvome kartu,
Kai pievose vaikystėj braidėm,
Kai žemė sukos tiktai apie mus.

Pašauk mane. Pašauk mane vardu.
Ir atsakys tau mano mintys.
Ateik. Nors paskutinį kartą atsigręžk,
Ir aš -- paukščiu pavirsiu.

Tegu naktis praeina kiap akimirka,
Nes čia, šalia -- nėra tavęs.
Juk tik tave aš visada mylėjau.
Bet ar mylėsiu visados?