Trys žodžiai

Nebemoku rašyti eilių.
Ir turbūt niekuomet nemokėjau...
Aš tiesiog užrašiau tris žodžius
Taip, kaip man jie tada nuskambėjo.
Gal kvailokai, o gal kiek keistai,
Bet tai mano ir niekieno kito!
Tik trys žodžiai ir mano laiškai -
Mano mintys, belaukiančios ryto...

Tebūnie tu būsi man pirmas,
Tas pirmasis, kuris bus paskutinis, 
Nes aš taip pavargau naktyje
Klūpomis rinkt pabirusios viltys.
Aš  dėliojau žodžius ežere,
Tris žodžius ant nenuoramos vėjo…
O ant brėkštančio ryto slenksčio
Aš meldžiausi mėnulio kūrėjui.

Trys žodžiai.
Nebemoku kalbėti.
Ir turbūt niekuomet nemokėjau.
Nebyliai prabilau trimis žodžiais
Ir, klausydama aido, stovėjau. 
Keistokai, o gal kvailai nuskambėjo,
Bet tai mano ir niekieno kito!
Trys žodžiai – mano esybė,
Taip nekantriai belaukianti ryto.