Pro langą veržiasi
ne vėjas —
o akmuo,
pilkasis lauko riedulys, —
žinia —
tavo delnų išglostyta
kaip jūros,
gyvybės įkvėpta
su rožiniu
iš girnų senojo malūno...
Pro langą veržiasi
akmeninio žmogaus
laiškai —
su laimės ženklais
praeities atminčiai. —
Kad laikmečio pjūklas aštrus
neperpjautų
mūsų likimo —
akmens pakelės vienišo...
( Sauliaus Vaitiekūno parodoje )