mhhh..

Stebiu kaip tu krenti
Ir nežinau ką man daryti,
Niekad nevertinai manęs
Nors net nebuvom susitikę.
Kai man rašei tvirtai maniau
Kad tu tikresnis už realybę,
Bet kai dabar matau tave
Manau kad tu gili tuštybė,
Kai žvelgdavai tu į mane
Savo žvilgsniu lyg koks vampyras,
Tu nežinojai kaip skaudu
Būt taip toli nuo tavo kūno.
Tu visada buvai lyg ledas
Toks šaltas ir šiek tiek meilus,
Lyg užmarštis tanki kaip liūnas
Toksai nevaldomai nuožmus,
Buvai sala, aš buvau jūra
Man nepasiekiamai arti,
Atrodė lyg pasaulio kraštas
Yra netgi arčiau nei tu.
O aš stebiu kaip tu krenti
Dar nežinau ką man manyti
Ir vis gilyn, tolyn, gilyn
Jau per vėlu ką nors daryti...