mono pjesė po premjeros

rytojus dar vėluoja
o vakar jau negrįš
dabar laike
šiandien tikrovėj
ėjimais keičiamės be galo
be spalvos be kvapo
žirgais ir bokštais
karaliais nešini
kažkur negrįžtamai vėluojam
taip pavėluotai skubam
afišose jau pamirštų spektaklių
juokingai nesvarbios žiuri
kur drebulys anksčiau
užstrigęs balsas lojimu
dabar tik aidas
kosulys bereikšmis
užmaršty neišmoktų eilučių
be širmos rengtis jau gali
nuogybė tavo mano
be lytie be skonio
prakaito
nežino niekas
po kostiumu
po storu grimo sluoksniu
upėm teka
viens kito nepažinę
naktiniai pabudimai
deja vu
sapnai
nesusirišę
per siauri geismai tikrovei
sudegę pjesėj
prasilenkiančių herojų
svetimų