Drauge mielas, pasakyk, į kokį padarą virstu?
Aš savęs nebepažįstu, nebeatpažįstu,
Susvetimėjau, susivėliau,
Pasiklydau, nukritau, atsikėliau,
Lošiau, bet pralaimėjau.
Drauge mielas, pasakyk,
Gal iš šono matosi tau geriau,
Kas aš ir kokia man kaukė uždėta šiandiena?
Nes aš savo kailyje nebetelpu,
Kur jis mane neša per kauke nematau, nejaučiu.
Man baisu...
O tu žinai, jog baimė turi du...
Pabaigos kelius:
Ropoti keliais lyg savo pomirtinio altoriaus,
Arba “dėti” ir imti gyventi oriai nuo rytojaus lyg rytojaus!