Žmogui iš Mėnulio

Per dienas erdvėj
kaip tulpių žiedlapy
sklandau valtelėje
ir laukiu —
tu man paskambinsi —
( „Mieloji, tavo balsas...“)
Žinau žinau
Žinojau visada
nebuvom mes praeiviai
ir niekada
išėję iš mūsų
ateities nebuvom.
Pagaliau įžadus tylos
prarasim ir laumžirgiams
prieblandoj plevenant
žodžius raškysim apie
meilę saujom —


Man skambina?
— Ne, neatsiliepsiu, ne,  —
Juokaujat? Iškritot iš Mėnulio? —
Danguj nėra dar telefonų...