Čia Esame Mes

Nuvolioti pajuodusiais lapais šaligatviai,
Išminti mūsų žingsnių sunkių ir pavargusių,
Aš - atslinkęs ruduo, pasaloj sunkiai spengiantis,
Lyg koks šuo sulaukėjęs ir šitiek daug kartų nuskendęs.

Atsiklaupus lietum ištaškai pėdas likusias,
Kad nebūtų čia mūsų žymės, nieką reiškusios,
Kad surūgę lyg pasukos debesys dengtų šešėliais,
Ir užgestų langai, kaip kvadratai elektros mozaikose.

Link paniurusių kopų už rankų šaltų susikibę,
Tempiam terbą iš visko, kas buvo ir ne, nusimezgę,
Per skyles byra laikas, kurio, Tu matei, nesuvaldėm mes,
Ir pasukę klaidingais keliais, šiandien renkamės šį, išsigandę.

-- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- --

Ant prišiukšlinto kranto... ruduo ir pušis styros,
Vienas pūs skausmo gaudesį, kita jam byrės švelniai,
Ant senos pabaigos, pasatytos po skaudančiaisi žingsniais,
Oro gurkšniuose. Jų čia tiek daug...
Ant prišiukšlinto kranto...
Alsuot tapo lengva.