pro debesį išmuštas langas
liepsnom apsipylęs
o aš vis šneku, bandydama trumpint atstumą
beatsiveriančią skylę
ir pirštų susilietimais trumpam susiūnam žaizdas
pasaulis tiksliais judesiais
chirurgo
vėl kerta jas, kerta langus danguj,
kerta pašonėn, kanda
nenuilstantis
išleisk nagus, besisūpuodama ant šakos, lūšie,
miško valdove,
nenuslysk, kąsk atgal, grėsmingai šypsokis
betoninių griuvėsių, miškų apsupty,
apsupty rankų ir kūnų, minčių,
rankų, sunertų Pirčiupio motinos,
skausmingų ir guodžiančių,
leidžiančių dar išsinešt su savim
vieną lašą švelnumo
virpulio vakarinio
siūlų sulopyt žaizdoms
2009 09 04